"Supynės"

Šis kūrinys siejamas su lapkričio mėnesiu – gamtos apmirimo ir vėlių laikotarpiu.  Lietuvių mitologijoje su gyvenimu ir mirtimi labiausiai susijusios seserys – Laima ir Giltinė. Laima, gimimo ir likimo  lėmėja, lemia gyvenimą, o Giltinė vykdo paskirtą Laimos lemtį – mirtį. Gyvenimo pradžios ir pabaigos santykiui išreikšti pasirinktos supynės, rodančios nuolatinį svyravimą tarp šių jėgų. Panaudoti simboliai - iksas, pripažintas kaip, rotacijos ir aktyvios energijos simbolis, ir Laimos šluotelė – reiškianti laiką tarp gyvenimo pradžios ir pabaigos. Taip pat sūpynių centre stovi pasaulio medis, simbolizuojantis tris pasaulio planus - požemį, žemę ir dangų. Po mirties žmogus susijungia su žeme tam, kad vėl atgimtų - mirusį kūną priglaudžia žemė, siela keliauja į dausas ir reinkarnuojasi, persikūnija  į aplinką – gamtą, ypač medžius, augalus, gėles, žolę.

Žilvinas Danys

 

Laime, Laimele,

Kalnely vaikščiodama,

Vartelius atverdama,

Dalalį skirdama,

Likimo raštelį rašydama,

Kelaliu lydi.

Laimužėle, lingo rito tatato

 

Giltine, Giltinėle,

Kalnely stovėdama,

Amželį žinodama,

Siūlalį nukirpdama,

Vartelius užverdama,

Kelalį baigi.

Giltinėle, lingo rito tatato

 

Teksto autorius Gediminas Žilys





                                                                                 Fotografas Julius Kuršys

                                                                                Fotografas Julius Kuršys

                                                                               Fotografas Julius Kuršys

                                                                              Fotografas Julius Kuršys

P1000157.jpg